kad ir kaip būtų, kartais žodžiai neatspindi visko, ką galima pasakyti, ar nutylėti.
Prisimenu Tavo akis žybčiojant žvakėms. Prisimenu, kaip kone verkdama pasakojai tai, kas buvo skirta tik man. Pamenu,
kaip rašiau laiškus. Pamenu, kaip netyčia supratau, jog esi vienintelis žmogus, kurio numerį moku mintinai. Pamenu,
Kai saulė nušvito. Pamenu, kaip buvau ištraukta iš savęs pačios. Pamenu, kaip pamiršau viską pasaulyje, pamenu, kai rašiau Tave. skaičiau Tave. kalbėjau Tave. tikėjau į Tave.

pamenu, kiek kartų keikiausi, pamenu, kaip bėgau, ir kaip grįžau. Pamenu kaip verkiau, ir kaip negalėjau ramiai miegoti neturėdama Tavo rankos šalia. Pamenu, kaip tyliai verkdavau iš laimės klausydama Tavo balso. Pamenu, kaip masiškai pirkau arbatą ir šokoladą.
tačiau labiausiai prisimenu muziką. labiausiai prisimenu natas, kurios mane pravirkdydavo.
ne prisilietimai.
ne Tavo šypsena.
net ne akys.
Tavo muzika ir žodžiai.
Tavo debussy.

Man taip ...
http://www.youtube.com/watch?v=y6hdDOFtW64

Nemoku Tau pasakyti.
Jau nebemoku.
Man labai gėda. ir aš atsiprašau.

man labai , labai gėda.

Labos nakties.
Aš. atsiprašau.