gal kada nors aš turėsiu debesėlį. Ir galėsiu ant jo sėdėti, kai tik snigs. Kai tik norėsiu žiūrėti į Tavo miegą, ir pokalbius su mėnuliu -
gal kada, sakau, dar paliesiu tas švelnias rankas, tokias, kokios apkabina naktim, kai šitaip šalta -
Gal dar, galvoju, bus dienų, tokių, kaip šiandien, kai jau nieko nebebijai. Kai pianino klavišai atsimuša į akis. Ir arbata be proto vaisinė. Kai viskas prasideda ir pasibaigia

ak, jūs nežinot, jūs šitaip nežinot, jūs šitaip nematot manęs nematot nematot nematot nematot
na ir tebūnie. na ir - - -

Aš tikiu į Jį. Tikiu, sakau, tikiu, tik į jį.
Jį. sėdintį ant stogo ir dainuojantį
it's the marvelous night for a moondance

ir dabar visą naktį/be miego/sėdėsiu ir rašysiu laiškus. paskui nešiu juos į mišką ir parduosiu pačiai sau.
arba tam žiburiukui po tamsiom eglėm.
kuris visad šviečia pasiklydus.