naktį
einu miškais trinu delnus eglišakėm kad nebesijaustų dūmų
pabandykit padeda
miegu apkabinus visus dievus kurie manimi netiki
ryte
merkiu akis ir murkiu lyg burnoje tirptų šokoladas
tik juoda kava akyse
išaušus
važiuoju troleibusais ir turiu draugų jei nusiperku pakelį gumos
vakare
kuriu elektros srovę galvodama apie savo antiką
pinu tinklus ir rišu mazgus
it užgožtų kas tą slaptą tylą įsivijusią į mano plaukus
o dabar žiūrėsiu filmą
toliau lauksiu
ir retkarčiais vėl suniūniuosiu

Taip iškrypusiai švelniai
taip švelniai iškrypusiai

kaip kad pasakyčiau jei nebūčiau savimi: - - -