Aušo ankstus pavasario rytas.
Tu visada norėdavai slyvų. Labai norėdavai slyvų - todėl visada tų uogų turėdavau su kaupu.
Chi chi. Sapnuojas man rytai ir slyvos.
Šiek tiek atsinaujinu. Galbūt dabar jau kartais turėsiu drąsos pabėgti ten, kur anksčiau tik svajonėse būdavau. Jaučiuosi atsipalaidavus. Išsilaisvinus.
Pirmiausia, ką suvokiau - tai, kad nebuvau savimi . Niekada nebuvau savimi. Jaučiaus norinti tobulumo. Negalėdavau savęs išlaisvinti. Negalėdau neriboti. Negalėdavau išprotėti. Turėjau būti viena ir ta pati.
Hm. Puiku. Aš vėl čia.
Sereikiškių parke yra baseinas, ten plaukioja vaikai iki trylikos metų. Nueikit, ir patys pamatysit.
Knygyne aplankė mane keistas jausmas. Liečiant knygų viršelius, braukiant per juos, jaučiu karštį. Tokį ypatingą, kokio niekur kitur nerasiu...
Sūrio pyragas - iš sūrio ?
Šiandien renkuos Marką Aurelijų.
Skanios Jums arbatos ir sausainių!
M. A.
nusišypsojau, nes vakar gėriau slyvų kompotą.
AtsakytiPanaikintiO šiaip tai čia gražiausias tavo įrašas. Ir galiausiai neatsipeikėjus aš vos neišmečiau arbatos puodelio iš rankų, gaila bet ne baltos.
(o aš vos neapsiverkiau, perskaičius komentarą)ačiū. kaip visad - sužavėjai ir nustebinai. (:
AtsakytiPanaikintiKuo manęs mažiau, tuo tu greičiau tobulėji. Galbūt tai ir yra ta apsauga.:)
AtsakytiPanaikintiTik truputį pagalvojus supratau, apie ką jūs čia, mielas anonimiške. žinai, pritariu.. o galbūt tu visada kitaip supratai meilę? :)
AtsakytiPanaikinti