svajonės atrodo realios, kad ir kokios iš tiesų jos būtų nepasiekiamos.
Nežinau, kaip aukštai mano žvaigždė. Kur man girdėti šie žodžiai?
Fizika , truputis skausmo, paširdžiuos. Lengvas kritimo jausmas, vanduo akyse.
Ir kas pasakys, ar verkti - gerai?
i'ts over , sorry seems to be the hardest world.
Sakot, praeitis man turėtų nieko nereikšti. Ak, vėl trečias asmuo. SAKAI, praeitis man turėtų nieko nereikšti?
O kaip aš be jos? Kaip mano mėnulis be dangaus? Sukurs tik ji manyje dabartį ir ateitį, dabartį ir .. ateitį.
I can only write this song,
And tell you that I’m not that strong
Cos I’m no superman, I hope you like me as I am
Rodos, pragaro nėra. Bet tai netrukdo pasilikti rojuje...
M. A.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą