Gavau rožių iš žmogaus, iš kurio taip nesitikėjau gauti, kad vau.
Atsimenu, kaip laukdavau vardadienių, atsimenu, man jie būdavo svarbūs, tarsi gimtadieniai. Šiandien supratau, kaip lengva pamiršti save, kai kai kurie žmonės šitaip lipa ant kaklo.
Kaip virvė.
Jaučiuos gan laisvai, nors galva skyla per pusę. Prisiminiau rudenį, ir pagalvojau, kad kitą kart būtinai lapuose išsimaudysiu. Ką aš apskritai veikiau tuo metų laiku? ..
hm.
su vardadieniu mane, ačiū už rožes. ir saldainius. ir ačiū tiems, kurie manęs nepamiršo!
M. A.
p.s. Yra norinčių eiti kartu į Karmen ? (:
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą