Peržvelgiau kelis dienoraščius, parašytus lygiai prieš metus.
Širdis truputį sušilo, žiūrint į tai, kas jau praeita , parašyta, ir, atrodo, nebesugrįš.
Lygiai metai, ir nenorom prisimeni nebylų klausimą : kas pasikeitė ?

Tyliai šypsaus. Širdyje jauku. Ir šiandien miegosiu prie pat degančio židinio, kuris mane neš, vis toliau ir toliau nuo realybės, ten, kur tik aš būnu, ir jausiu tai, ką aš jaučiu. prabėgo metai.

o aš vis dar tokia pati.

Mylinti, besišypsanti ir visada sugrįžtanti Namo.


M. A.