2010 m. gruodžio 1 d.

iš trūkstamų paukščių bruzdesių

" tarsi šalta, lyg ledo luitas, tarsi išėjus, lyg pavasaris, guliu susirietus. Man šalta "
kažkas atsitiko.
Tyliai sėlina per kūną perbėgę šiurpuliukai..
Jaučiu. Kažkas atsitiko.
Ranka , vis nubraukianti nuo akių plaukus, ir tyliai užkabinanti ant kaklo mažą širdelę.

Visa virpu. Nuo šalto oro, kuris nusinešdamas mane į sapnus, kvėpuodamas tylutėliai vaikšto per kūną, nuo žvakių, visada tiksinčių ir paslaptingų, nuo žodžių ir nuo gėrimų , tokių saldžių , lyg pienas ..

Akys seka kylančia termometro skale. Truputėlis atidumo, ir neužduoti, nebylūs klausimai, persekiojančios bausmės ir pragaištinga tyla.

Šiandien atėjo žiema.

" užmigau su rudeniu. buvau jį pamilusi. prisirišusi. pripratusi. pasiilgusi. prabudau su šalta, ašarota žiema ir visais jos neprašytais jausmais. atėjo gruodis " ..

ir rodos kažkas Tave čiumpa , kelia ir nebeleidžia grįžti ten, kur jau buvai.
Nebeleidžia jaustis taip, kaip jauteisi ..


O per mane teka vėjai .


M. A.

p.s. Norėjau įdėti kokį gražų paveiksliuką vienam iš galinių mano blogų , bet pasiknaisiojus gūglėj paaiškėjo, kad aš Įnoringa Dama. Saldžių sapnų ..

Komentarų nėra:

Rašyti komentarą