tiesioginiam etery sninga
save nuo pasaulio atskirt liko vienas kablelis
tu dieviškesnė už patį dievą
tamsai besimylint su tamsa
mylėti galima tik vieną kartą
kas vakarą įsivaizduodavau tave kaip Luvrą
normalus gyvenimas nebeteko epiteto normalus
apkabinčiau tavęs nepalietus
ilgėtis, tai vaikščioti rankomis
batus prisemdavau dangaus
mylėsimės ant stalo kai tik nutils vargonai
dangau, koks tu vis dėlto lėtas - -
žiauriai svetima čia nubusti
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą