na gi iš tiesų, kam reikalinga ta meilė. Juk su ja sunkiau, daug sunkiau
Tad teisingai, apsimeskim, kad mes esam tiesiog - - -

Tik užmerk akis, ir -

Kad ramiai miegotum aš per naktį melsiuos -


Renku lapus nuo šaligatvių, kurie lyg dvyniai sulipę
Nerandu nieko savo, nerandu nieko, ko ieškau
Rašysiu rašinį vėl kita tema nei liepta
Nes su ta, kur įsakyta, aš kaip tyčia neturiu nieko bendro.


Gyvenam tiesėmis, nes kitaip ir nebegalima.
Sapnuojant dvidešimtą naktį atsibundu su ašarom akyse ir žinau, kad jau nieko nebebus, jau nieko nebėra, kad skersvėjai kartai vis dėl to pereina į pastovius vėjus, ir aš nesu tas žmogus dėl kurio galima bent nusišypsoti -- (tau)

Ir kalbu prieš kamerą, viskas taip netikra, suvaidinta, viskas, ko ilgai laukei staiga su lim pa
Viskas ant kiekvieno kampo, tik eik, ir pasiimk, bet pasaulis apvalus.
Ap va lus.

laiškai, rašyti šeštą valandą ryto, kai plaukai net nepradeda džiūti --

amžius pasibaigė.
kas po metų man tave primins?