kasdienybei

i love rain
for the sound of brave
can you see
what a wonderful world can be

ir vėliau sustojau pasimelsti

- - -
tai ne aš (nes)
tai ne tu
tu manęs neturi
tu manęs negausi
(sukvailiokim)
jūsų čia nėra
O aš, aš, per miglą plaukęs
Nieko burnoj neturėjęs ---

-- ne aš
ne tu
tu manęs nebe

aš į tave
(dar vis)
Dūmais sugrįžtu
Žiūriu pro rakto skylutę
Ir matau kaip ranką pakeli
Man kvėpteli (per atstumą)
Ir nežinai
Kad aš matau
ir nežinai, kad aš šalia esu --
-- dažnokai

aš gyvenu, aš telpu į savo gyvenimą (vis dar)
aš vis dar kartais ašaroju naktimis, ir vis dar kartais pavydžiu kitiems to, ką tik jie turi -
ir vis dar kartais nirštu pati ant savęs, ant kitų, ir kartais vis dar nesuprantu, kaip turėčiau suprasti.
Man trupututį neramu, Dieve. Ar tikrai galiu Tavimi pasitikėti?
Ir nei brangiuoju, nei mieluoju Tavęs vadinti negaliu.
Tik gal priglausti man netyčiom pasiūlytą imbierinį sausainį ir atsidusti.

Kartais labai nelengva priimti kitų žmonių požiūrį į mane. Tačiau jei jau tikrai taip manai, tebūnie tai ilgai laukta tiesa; tebūnie.
Skaudu, bet tas graužimas eilinį kartą persipina su manimi pačia, ir lieka tik silpnas vidaus raižymas, tarsi peiliuku kažkas mano širdyje nuspręstų daryti namų darbus -

Ir tik ieškau, ieškau žmogaus, apie kurį galėčiau parašyti rusų kalbos rašinį --
kuris nebijotų
Nesvarbu, jei parašyti turi apie geriausią draugą --
Kvėpt. Kaip bijojau, kad reikės jį sukurti...

Myliu, myliu jus visus. Išraukit mane/aš jus visus tiesiog nuoširdžiai/myliu.