ant manęs užkrito žvaigždadulkė. Didelė, su lig Tava akimi, marga, lyg katė sumurkusi atsimušė į mano širdį.
( ir aš sustojau. žvaigždutės lopinėly išvydus mažą langelį. Tegalėjau vos plauką įkišti, tegalėjau, ne, sakei, negaliu. Sakei, mano žvaigžde. Sakei, tu tik dulkė. (ir kam gi, kam gi, juk ir taip n e k a s)
aš rankomis apkabinu save. Aš vykdau tavo paliepimus. Aš gera tau. Aš gera. Aš rankomis apkabinu save. Aš tyliai giedu į dangų, mano paukšti, nurydama kristalus savo akyse, nuryju, nuryju(nebijok, sakai, ne nuodai). Ir nusipjauti liežuvį, ir atiduoti jį kaip čiuožyklą Tavo sapnams - taip, taip, galiu. Galiu, užkritusi žvaigždadulke. Skubu. Skubu. Iš vakaro Tau lopšį pindama... )