atrodo, nekvėpuoju, garbės žodis, aš tik tyliu, tyliu, tyliu, kai manęs paklausia, o kai galų gale išdrįstu kažką ištarti žmogus nutraukia mane vidury sakinio pasakęs, jog turi eiti padeda ragelį, ir aš visai neprieštarauju, niekam. Ir viskas uždaryta lyg į didelę dėžę. Ir ant stalo pamatau laišką, ir atplėšiu jį, i r vėl padedu, ir nedrįstu perskaityt, ir klausiu, ir klausia, kam man to reikia, ir aš žinau, bet aš tyliu, ir tu tyli, ir mes išeinam, ir mano mintys nesiskirsto, ir mano mintys nešokinėja, ir mano mintys ---
Ir aš nerašau.
Ir aš nerašau.
Ir nerašau.

ir ašaros taip nemačiom nemačiom bėginėja.
ir už lango šviečia saulė ir lyja.
ir tegu, tegu.