"Kai sutinki žmogų, bendrauji su juo. Pažįsti jį. Galų gale nustoji. Ir kai tvirtini jam, kad pirmaisiais susitikimais, tu buvai geresnis/geresnė pagalvok apie tai, kad problema ne juose, o tavyje. Galbūt tik tu bandai pasaulį sukti pagal save, priversti žmones elgtis pagal save. Galbūt tu pats nesi jiems toks žavus, koks pasirodei, kai tik susipažinot, bet jie tyli, nes jie supranta, kad yra visokių žmonių, kad kiekvienas savyje turi gerumo krislą. Kiekvieną yra už ką mylėti. Vieną kartą nebadyk pirštais kitų, rodydamas jiems jų ydas/problemas/dėmes, bet pažvelk į save iš šalies. Ar pats esi tobulas?

Neaukštink savęs. Visi į pasaulį atėjom nuogi ir vienodi. Visi susikūrėm charakterį tokį koks turėjo būti. Visi ėjom savu keliu, tad neversk žmonių gyventi tavo gyvenimo būdą, neversk jų eiti savu keliu, nes jis lygiai tiek pat vingiuotas, lygiai tiek pat duobėtas kaip ir kitų.

Priimk žmones tokius, kokie jie yra. Būdamas su jais nesistenk įžvelgti jų minusų, neiššauk situacijų, kuriose jie nesusivaldytų, vien tam, kad įrodytum, jog jie dar kartą paslydo. Tiesiog pamąstyk."