aš nežinau nei koks laikas
Nebežinau nė kas šalia manęs
Nežinau, ką padariau šią naktį,
Ar praeitą

Nekenčiu vietos kur miegojau
Ir taip pat tos, kur akis užmerkiau
Iš vis - einu einu einu einu
UTOPIJA, čia, UTOPIJA.

Nors aš ir ne valstybė. Nors, gerai pagalvojus, mane užkariavo.
Krūpčioja pečiai.
Vėl nurimsta.
Tada nelauktai prisikelia, ir vėl krūpčioja krūpčioja krūpčioja.
Bandai save nuskandinti juoke, ar šokolade su riešutais.
Tačiau niekas niekas niekas NIEKAS, ar girdėjot.

Niekas man neatstos to.

m. A.