Grįžtu čia. Nes vanduo vėl užplikytas, karštas ir liejasi į mano burną garais.
O gal ir dėl to, kad "prie banalybių žmonės rikiuojasi būriais".
O gal tiesiog todėl, kad myliu arbatą... Visad mylėsiu.


Parsinešiau knygą, ir man šiandien dedikavo paveikslą. Su linkėjimu, kad nebandyčiau atsikratyti savęs. Ir dar su komentaru, kad moku šnekėti apie savo seksualinį potraukį net nemirktelėdama. Sakė, čia savotiškas žavesys.
Turėjo lyti, bet ant manęs neiškrito nė lašelis. Net kai džiaugsmingai žaibavo aš likau nepaliesta. O man lietūs tai patinka.

Užšalo vėl viskas manyje, ir vėl nebežinau ką daryti.
Tebūnie.

tęskis tęskis, naktie,tavo sniegas byrės už uralo.

M. A.