Burnoje jaučiu gaivališką mėtų skonį. Mėtų, kurių skaisčiais vasaros rytais prisiskindavom saujas. Džiovindavom po kuokštelį, brangindavom jų kvapą, ištyrinėdavom kiekvieną lapelį ir tarsi surasdavom sielą, slypinčią kiekviename žiede...
Pamenu, buvo mūsų trys mėtų mergaitės. Visos labai skirtingos, besišypsančios, bet visada mėtų mergaitės. Nuo liepos, lig rugsėjo, sėdėdavom mes šalia mėtų, dainuodavom dainas, ir skrajodavom savais padebesiais. Ten, kur buvo mūsų mintys, žvaigždės ir pasaulis. Šalia aidėdavo gitaros garsai, šalia vaikščiodavo pasakų būtybės – tarp mėtų, tokių savų, tokių laimingų.
Tikriausia mėtų draugė nebuvau aš. O, ne ne, aš tik žiūrėjau į jas, uostydavau, grožėjausi. Kartais paliesdavau. Tikriausia mėtų draugė buvo ji, ta pirmoji, ir, rodos, nepakartojama Mėtų mergaitė. Atsikėlusi vos auštant perbėgdavo pievas, dideles, plačias, perbrisdavo upelį ir tik tada ramiai, palenkusi galvą ir išgėrusi stiklinę pieno atsisėsdavo prie mėtų. Taip prabūdavo Valandą, dvi, kol jos kažkas pasigesdavo ir žinodavo – ras visada toje pačioje vietoje... Mėtų apsuptyje.
Antrąją atradom netyčia. Antroji mėtų mergaitė atėjo pati. Sielvartavo išpylusi dalį ilgai gamintos arbatos. Parodė knygą, kurios raidės tviskėte tviskėjo nuo mėtų aromato. Mėtos buvo gyvenimo dalis, neatsiejama dalis. Mėtos prieš miegą, mėtos sapnuose, prisilietimai prie mėtų atsikėlus. Ji piešdavo. Kartais nupiešdavo net knygą. Būdavo tokia įsijautusi, kad nedrįsdavome jos trukdyti. Piešė raides, mėtų raides.
Mūsų vasaros paskendo mėtose. Nuo pat pirštų galiukų, iki plaukų ir gilių, mėlynų kaip banguojantis ežeras vasarą akių, mes dievinom mėtas. Visas, net pačias mažiausias. Net droviausiai kvepiančias mėtas!
Atsiradau ir aš. Suradau jas abi mąsliai sėdinčias ir žiūrinčias kažkur į tolį. Užuodžiau aromatą iš tolo. Matydama mėtas prisimindavau švelnumą, židinį, snieguotas, pabaltintas lyg pienas naktis. Tačiau čia sėdėjo jos, mėtų mergaitės, paprastos, žavios. Ir tik daug vėliau suvokiau, kad tai mus ir sujungė.
Mėtų lapeliai ir siela, slypinti kiekviename žiede...
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą