Ir būna kartais minučių, kai norisi pasišnekėti su savimi.
Kažkodėl tikiu, kad būtent dabar save suprasčiau geriausiai.
Kišenėje mano miega maža gervytė. Tokia jauna dar, rodos, viena iš pirmųjų, nesikeičianti. Kol kas dar neįspėjau jos paslapties, bet visgi kažkas čia yra.
Jaučiuosi kiek keistai, raidės ir žodžiais pinasi, po truputį pradedu jausti antipatiją rytdienai. Mano gimtadienis! Šypsena, o paskui? Nusivylimo banga, ir kalbos apie praeitį.
Pirmą kartą po ilgo laiko nemoku žodžiais ir raidėmis išreikšti to, ką jaučiu ir kas artėja. Sustabdyti laiką? Nutildyti kvėpavimą, paversti viską viena sustabdyta akimirka?.. - Galbūt. Galbūt to norėčiau. Bet net svajonėse, (kurios, panašu, pildosi tik jei virsta griežtais norais) net mano svajonėse tai atrodo neįmanoma.
Žinau, kad kiti nesupras šių mano pojūčių, kurie dažniausiai aplanko prieš kiekvieną gimtadienį, bet ...
Jei kas dabar pasisiūlytų išgerti su manimi arbatos, tokį pasiūlymą tikrai priimčiau.
Vis rimtyn ir rimtyn,
M. A.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą