Tavo kvėpavimas vis rimsta . atsiremia į pagalvę ir nutyla. gal amžiams, o gal tik šiai nakčiai, kai vėjas plakas į dulkėtas palanges nejausdamas saiko... Gal tik šią naktį . Pala, o gal ir amžinai.

Ant stalo raibuliuoja žalia arbata. Tuo metu, kai vyksta pokalbis, mes dar nesam įsitikinusios ar ten ji. Suprantu, nieko nebus – puodelis neprisilies prie tavo lūpų. Sukaupiu drąsą ir viena akimi žvilgteliu į arbatą. Tyvuliuoja. Žalia, kas žino, gal skani? Tu papurtai galvą. Kažkur viduj nušvinta atsakymas, kad tu užsispyrusi. Arbatos negersi, į mane gaiviom akim šiandien irgi nebepažiūrėsi. Aš atsidūstu. Dangelis skambiai rieda staliuku. Nužvelgiu vaizdą pro langą, trumpam pametusi savo pačios mintis. Žmonės skuba užsimerkę šaligatviu. Berniukas ryškiai raudona striuke nesidairydamas perbėga per gatvę. Pabaru jį už neatsargumą; tavęs paprašau irgi būti atsargiai. Dairykis, dairykis – sutvinksi galvoje. Vienu trumpu šypsniu patvirtini, kad tavęs niekas nenutrenks. Susimąstau, kiek kartų jau galėjau mirti. Prisimenu vos aštuonis. Atsakydama šypsniu, išgeriu paskutinius gėrimo likučius.