Paskutinis įrašas šiais metais. Norom nenorom tenka tai bent truputį sureikšminti.
Apsvarstau. Nieko nepamenu. Kelias akimirkas, tik, ir tai nesu įsitikinus, ar šiais metais tai buvo...
Tai iš tiesų praeiti metai. Prabėgti. Bet tikrai neišdrožinėti ant sielos.
Pamenu, žiema džiaugiausi, bet iš liūdesio ji greitai pasibaigė, net nesistengus sukurti kažką naujo. Pavasaris vertė šyptelėti, vasara - pasijusti laisvai. Visą rudenį buvau suvyniota į kažkokį kokoną, nuklydus į kitų žmonių pasaulį ir mintis. Leidau Jums gerti daug Arbatos - turiu omeny, daug rašiau. Šiek tiek šokinėjau per bedugnes, šiek tiek tiesiau kelius. Jaučiuosi patobulėjusi, ir šiek tiek nusileidusi ant žemės. Galbūt, bent trupučiuką atsakingesnė.
Išmokau pjaustyti agurkus, burokėlius, morkas, virti kiaušinius, kepti kelis pyragus, daryti suši. Manau, gal net įsitrauksiu į kulinariją? Taip, juk tai visai nieko.
Nepamirškim ir traukinio. Pirmą kartą važiavau traukiniu. Ir dar dariau angelą Sereikiškių parke...
Nauji žmonės. Seni jausmai. Nauji įpročiai. Nauji pasiekimai, ar... nusileidimai ?
Dabar šiek tiek sumišęs mano vidus kalba. Ar aš pasikeičiau? Jei taip, tai kiek? Už ką? Kas daugiausiai prie to prisidėjo?
Bet kam kalbėti apie praeitį.
heh. vis pamirštate kaip man tai patinka.
Kaip ir kaip būtų - gerų naujų . juk liko vos kelios minutėlės !
Linkiu, kad ryt nereiktų blaivytis.
M. A.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą