2010 m. lapkričio 1 d.

kjūt

you are soooo (ir tada toks kvailas šypsnis)
i am sooooo (ir dar vienas , dar vienas)

Skraidau vėjais. Visiškai. Totaliai. Absoliutiškai nieko neveikiu. Žinau, tai labai blogai. Per šias atostogas nepailsėjau. Daug supratau . Labai. Turiu porą taisyklių naujų . Ir visgi - Būt su savim kur kas smagiau nei su bet kuo. Savęs nenuskriausi, nepažeminsi, neįskaudinsi - o atrodo kiti tik ir tyko.
Nemigo naktys. nemigo naktys. Ir tie malonūs pasišnekučiavimai šiąnakt .
- Jei kas nors išgirstų ką mes šnekam. - juokiamės.

Nežinau, ką daryčiau be tokių žmonių .
Tokių , kurie išgirdę vos vieną mano ištartą žodį galėtų apie mano savijautą parašyti tris puslapius! Ir kaip malonu girdėti žodžius. Tokius saldžius, lyg paukščių pienas..

- Tau šis filmas nepatiks. Mama, ji gers vynuogių sulčių, nes jos mėgstamiausios. Atsargiai, šito neimk, išmesi .

ir taip tada lengvai nusišypsai ir pagalvoji - damn , kaip gerai , ji mane p a ž į s t a .

tai va . ir suvokiau, kad pasiilgau beprotiškai visko, kas nauja. atrodo, įkvepiu ir suprantu - laikas grįžti į gyvenimą .



Mes nepasimesim , taip ?

m. A.

Komentarų nėra:

Rašyti komentarą