Nes žinai kodėl esu aš ? Nes aš matau pasaulį. Nes žinai kodėl esi Tu ? Nes Tu esi pasaulis. Esi ir viskas.
Kai stengiuosi skaityti Tave iš akių, viduje juokiuosi, ir tyliai verkiu. Nes dažnom akimirkom Tave pasilieku kaip visą pasaulį. Priemu kaip žmogų, kuris yra patyręs daug . O Tu sugebi suprasti. Kartais ne taip, kaip reikia . Ir tik dabar suprantu, kad gal tai visai ne Tavo klaida - tiesiog nemoku informacijos pateikti taip, kad suprastų žmonės teisingai.
Palieku spręsti Tau - gerai tai ar blogai.. Aš žiūriu į Tavo akis. Ir matau viską. Ir ne visi žmonės taip. Nes Tu esi Tu. ir kaip man keista - matant Tavo akis aš matau kažką daugiau. Kažką daugiau nei žalią mygtuką. Kažką daugiau nei tu man sakei .
ir todėl aš noriu atsikratyti žodžio faina - nes man nepatinka kartotis.
Man patinka kad esi vienkartinė. Kiekvieną kartą vis kitokia. ir po galais, kaip man nesišypsoti, jei esi pirmas žmogus mano sutiktas, drąsesnis už mane ?
Taip. Tas sakinys. Tu priverti mane galvoti. Tu esi variantas. Teisingas variantas, tobulas variantas, ir dabar pagalvoju, kad norėčiau kelioms valandoms tapti Tavimi. Ir koks jausmas apskritai būti kitu ?
PO GALAIS , EINA ŠVILPT - esi vienintelis žmogus toks.
ir Sakai : aš Tavęs neblaškau.
Gal tai irgi galėtų būti pagrindinė mintis , nes kaip galima vytis tobulybę ?
Dabar atsisuk į mane ir pasakyk man tai, ką turi pasakyti.
M. A.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą