2010 m. spalio 25 d.

one day in


į + r = p.

renkasi čia genijai. tai kam sustojat ? kodėl nespėliojat ?
Ta spengianti tyla, šypsena, degantis veidas ir naktis. Miegas. Kiek valandų ? - sušnabždi. Po trijų dvylika - atsakau. 03. 12

Kaip degantis oras. Pakilt išskrist, sudegt prasmegt. O koks tavo tikslas? Šiaip išeiti ar viską apibūdinti vienu žodžiu - nueiti ?
Naktį apie daug ką galvojau. Šėšėlius. Kaip vėliavų nuolaužų siūbavimai. Kartais pati bijau savo spintos - ji tokia kraupi ir didelė. O retkarčiais pati ten įlendu, kad panirčiau į save. Reikalinga.
Ir viskas reikalinga. Tie grubūs būdvardžiai, skaitvardžiai ir spėliojimai . Nes iš ryto pabudau laiminga; jaučiausi taip, tari būčiau įveikusi kažkokią kliūtį. Galbūt peršokusi į aukštesnę pakopą? Įtempiau visas mintis ir suklusau : kodėl aš laiminga ?

psichoanalitinis pagrindas. Kaip kartais lengva būti su savim. Kaip kartais lengva, kai pasijunti protingas-ypatingas, nes padarei tą, ko kiti padaryti nesugebėjo, ko kiti nesumąstė ir šiaip , kai pajunti, kad net jei diena apsiniaukusi tik pats sau esi apskaitos-atskaitos taškas . Ir kartais mano galvoje atsiranda krislelių, kurie tiesiog padeda tikėti savimi. Kad ir kokie mažyčiai jie būtų.

O ta, Paryžiaus svajonė? ištiesiau rankas, jutau vėją, jutau savo svajones, mačiau tą miestą, mačiau šviesas, mačiau jaukumą, sklindantį iš mano durų, mačiau meilę ir mačiau ateitį .
Nes tai mano nekalta, bet gana didelė gyvenimo svajonė. Geriausias nusižudymo būdas, kaip sakei.
Bet aš neketinu žudytis. Aš tik ketinu būti laiminga. Ir jeigu laimė turi motyvą žudyti (skamba baisiai. nesupraskite kaip nereikia suprasti), tai tebūnie. Nors manęs tie žodžiai nepaveikė, bet aš vis tiek juos užrašysiu : kartas gyvenime reikia būti beširdei. Nes gyvenimas tik vienas mums duotas. Todėl jei pasiaukosi ir neleisi sau elgtis taip, kaip turėtum elgtis, antro šanso tikrai niekas nesuteiks .
Keista matyti savo mintis ant popieriaus lapo .

Bet man juk atostogos.

m . A.

Komentarų nėra:

Rašyti komentarą