Pagalvojus apie Tave prisimenu bruzdesį. Supratingumą. Juodas akis - kišenėje telpančią saulę.
Where do you come from ? And where do we go ? Where do you come from ? And .. where do we go.
Pažįsti mane. Matei mane visokią : piktą, liūdinčią, kupiną sielvarto, džiaugsmo, velniškos laimės, kritinės ribos ir traškinančią tušinuką per geografijos pamoką.
Tu esi mano laikrodis, mano smėlio pilys, vaizdas, akys, stebuklai ir dažnai maistas.
Taip . taip.
nežinau,ar prieštarausi. Tačiau ir aš Tave mačiau visokią : liūdinčią, piktą, nusivylusią, linksmą, ir pašiauštais plaukais pozuojančią prieš fotoaparato objektyvą.
Dažnai stebėdavau Tave iš šono. Tikrai, gana dažnai. Ir man kiekvieną kartą būdavai kitokia. Neatrasta. Ir Tu matai , šalia Tavęs aš tobulėju. Sakau, kad Tave pažįstu, tačiau nesipriešinu pati sau, sakydama , kad niekada nebuvau pagavusi Tavęs žinodama, ką pasakytum.
Ir tai man taip daug reiškia, kad neįsivaizduoji. Nes Tik Tu , visada, kiekvieną gyvenimo momentą kai reikėdavo būdavai šalia.
Daug kartų mane mokydavai teisingumo, ir daug kartų mane aukštindavai. Kritikuodavai ir tepdavai grietinėle, užklijuodavai pleistrą ant sumuštos vietos.
Ir kiek prisimenu, visada, tikrai visada laukdavau Tavęs praverta burna. Niekada Tau nesipriešinau. Nes žinojau, kad esi vienintelė, kuri manęs neskriaus. Neieškodavai manęs kai nereikdavo, ir visada surasdavai, kai širdy norėdavau pasirodyti.
O dabar Tu jau vyresnė. Žinau, kad neprisimeni tos valandos, kuri mano gyvenime yra viena svarbiausių. Kai darželyje sėdėjai užsikorusi ant supynių, o tik paklausiau kiek Tau metų.
Aštuoneri metai. Aštuoneri.
Kartais būdavom toli , kartais taip arti, kad galėdavau jausti Tavo blakstienas.
Apie Tave aš galėčiau kalbėti ilgiau nei apie save. Įsivaizduoji?
Esi Aušra mano gyvenime. Aušra, kuri pateka, iškrinta, surenka, nutyli, palaimina, išeina, ir grįžta.
Mes visada būsim. Amžinai.
Su gimtadieniu, Saule.
M. A.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą