kur(pk)

jaučiuosi kaip po karo.
Šiandieną supratau, kad nieko tokio labai aš jau ir nejaučiu. Trupučiuką sudalyvauju, trupučiuką atsiriboju, - ir taip ir toliau.
Traukinys vis labiau įgauna savąją eigą - daugiau parako, nei praeitais metais rugsėjį, ir truputėlį mažiau, už laukiantį. Aš nebijau į jį pavėluoti.
Nes aš juk čia gyvenu. gyvenu .
Žinot tą jausmą, kai krenti į lovą apie nieką negalvojant vakare, ryte keliesi nepailsėjęs, visą dieną lauki, kol grįši į lovą, o ryte vėl atsikeli be jokių minčių? Taip dabar pradedu gyventi aš. Tačiau per tą dieną ( lova - lova ) aš sugebu įgyvendinti tūkstančius idėjų, sukurpti tūkstančius planų ir .. na, manau, kad tai vadinama tuo žodžiu - gyventi.
Kai saulės spinduliai apšviečia mano veidą , aš pasijaučiu geriau. Gal todėl, kad anksčiau vietoj jų buvo matyti niūrūs veidai?
Šiandien gavau labai skaudų smūgį - pirmą kartą gyvenime skaudančia širdimi išėjau iš pastato, kurį taip myliu.
Muzikos mokykla.
Mėnulio šviesa.
Aš pasiilgau to mažyčio švyturėlio savo veide, šypsenos, tokios laimingos. Nors juk vakar vakare, atrodo patyriau šį jausmą. Laimė - ne tai, ko turiu laukti, o tai, ką mažomis dozėmis patiriu kiekvieną dieną ..
Norėčiau turėti savo žirgą. Nes man patinka atvirukai su žirgais. Keista, ar ne ?
Man natos maišosi po akimis, ir aš taip noriu su jumis susidraugauti .

(kartais man taip liūdna liūdna taip yra ir dabar kai neturiu nieko kas mane palaikytų)

Nužudyk mane, Bondissimo .

Atgaila ,

M. A.

p.s.

- Tu mėgsti tikslumą .
- Kąąąąą ?! Juokaujat. (juokiuosi)
- O ne, aš esu visiškai teisi. (šypsosi)