trinkt.
Nukrito pieštukas. Per visą kūną perėjo šiurpas. Neaiškus supratingumas , ašarotos akys.
Jaučiuosi klaikiai. Klaikiai. K l a i k i a i .
Kartais pati savo noru norėčiau nueiti pas psichologą. Gal jis bent būtų priverstas išklausyti mane ir suprasti.
Aš niekada nelinkiu niekam nieko blogo. Niekada. Nesvarbu, kad ir ką sakyčiau. Kad ir ką daryčiau. Tai tik mano impulsyvumas. Tik tiek. tiek. tiek. tiek.
Aš noriu verkti. Tyliai verkiu į pagalvę lapams ir sau. Nes man liūdna. Man palengvėjo išsikalbėjus dviems žmonėms, nežinau, ar kuris jų iš tiesų klausėsi. Tačiau šiandien aš kalbu daugiausiai su savimi. Nes man įdomu. Bandau guosti save.
Tačiau vis vien lieka tik tylus šlapias stiklas ir dar truputis karštų, apsamanojusių akių.
Taip, aš verkiu ..
Laikrodžio tiksėjimas. Daug suvokimų. Antrą kartą nusivylimas mylimiausiu pastatu.
Dievaži, ar aš ištversiu?..
Man tiesiog skauda.
Skauda man širdį.
Nes aš sugebu užgauti. Sugebu išmesti. Sugebu skaudinti.
Mano akys pilnos ašarų.
Atleisk man, pasauli.
Tas, kuris manęs nekenčia, ir tas, kuris mane myli.
Aš nenorėjau.
Myliu Jus. Myliu ..
Gal kadanors, ir aš užaugsiu. Gal kadanors, būsiu tokia, kaip kiti.
Tačiau dabar manyje užšalęs, nepagydomas verkiantis stiklas ..
M . A.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą