Ant mano grindų guli susirangęs didelis , juodai baltas katinas - šiandien aš ant jo miegojau .
Pamiršau papasakot apie šypsenas, žodžius, želė ir ledą.
Slysti nesunku , - pasijaučiau visai kaip gyvenimo kely .
Kartais griūni , kartais išsigąsti - tačiau tai tik padeda Tau atsistoti .
Nuo šiol nepraeisiu pro tas vietas nešyptelėjusi.
Tavo šypsena nuostabi , ji įkvepia mane gyvenimui .
kvėpuoti nakties oru, juoktis ir vaikščioti - nekeisčiau nieką . Niekada .
Ir mes kalbėjom apie mane, mus visus, visą gyvenimą, šias akimirkas, ir buvo taip gera.
vakar .
Šiandien.
Rytoj.
Trupučiukas medžių ošimo , skėčiai ir tekštelėjimai .
Balos ?
Mane aptaškė autobusas.
Mažyčiai želė gabaliukai. ( Gabrieliau, Tu į viską žiūrėdamas rimtai mane sužavėjai )
Skaidru .
Daugiau nepasiklysiu ten, kur pasiklysti lengviausia.
M. A.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą