( o mano spalvos tokios ryškios )
Gabby. Gabby. Gabby . Heh .
Šis įrašas būtent Tau .
Aš tikiuos, kad džiaugiesi atgavęs kepurę. Nes ją turėjo žmogus, kuris nesugebėjo jos prisiartinti prie savęs ir Tavo akys žybtelėjo, kai tas apdangalas atsidūrė ant "idealiosios, tobulų formų" galvos .
Pasijutau tragiškai. Tačiau gal tu ir laimingas.
Delano kasos ?
- Tėti ..
- Kaip mane čia dabar vadini ?
Niekaip. Atleisk. jei įžeidžiau ..
Dabar jau Nebent kartais blankioj atminty prisiminsiu Gabrielių, kuris pakeitė mano mažytę dalelytę gyvenimo.
Nes pasijutau keistai.
kas Tu per velnias ? ( sukuždėjo mano galvoj balsiukas )
Cholerikas ? Sangvinikas ? Melancholikas ? Flegmatikas ?
Galų gale, tai nesvarbu , - greičiausiai daugiau gyvenime tavęs nebepamatysiu. Nors Tu prisiekei (labai rizikinga) kad būsi ten, kur būsim mes visi. Galbūt Tu teisus.
Tačiau taip pat galbūt kažkada mes susitiksim kai bus praėję 50 metų, ir aš Tau pasakysiu : štai, dabar aš normali. Galim pradėti kalbėtis.
Ir man visai nebaisu , nes kad ir kas būtų, juk dabar yra kaip yra .
Aš daug šneku .
Aš daug galvoju.
Aš daug matau.
Taip pat ir klausausi.
Ir skleidei Tu kažkokį įdomų ornamentą nuo savęs, kurį galėjo įveikti tik melsvai violetinės švieselės ant Akropolio ledo.
Tebūnie, Gabby.
Tik tai kad susitikus su Tavim ir kitais visą dieną ir naktį švyčiu, kažką reiškia.
Tačiau nesiruošiu savęs traiškyti ir nebandysiu palaikyti ryšio. (Ir tai gerai)
Nes aš Tavęs kaip Mikės Pūkuotuko paprašiau man parašyti. (neįsivaizduoji, kaip lauksiu)
Ačiū, kad sutikau .
Ačiū, kad pamačiau.
Ačiū, kad supratau .
Bet nesijaudink, Tu nuostabus. Ir aš visuomet prisiminsiu Tave, nors Tu mane ir pamirši.
Sudie ..
Beprotiškai Tavęs pasiilgsiu.
BEPROTIŠKAI.
Ir atleisk , jei nesupranti, ką Tau sakau .
Matai, lotyniškai dar neišmokau ..
M . A.
P.s. Gelminė. Koks gražus vardas.
O man prieš akis šmėkšteli nusivylimas Tavim, Gabrieliau.
Turėti dvynę seserį - laimė.
O apie ją nepapasakoti - tai nutylėti kažką labai svarbaus.
Negi mes pamiršom paklausti ?
Man atšalo pirštų galiukai.
p.p.s. O Tau pasisekė, Tavęs net neprašiau kad man padainuotum
Nepaprašiau, kad eiles man deklamuotum
Rytu išganytas saulės spindulių nusagstytas
Grįšiu maniau
Ir tūkstantis viena naktis nebeatrodys man per daug
Bet tu vis dar bijai pažvelgt į mano akis
Galvojai o gal vis dėl to ji nesugrįš
Tik paklausyk
Galiu papasakoti daug naujo
Seno
Ko jau nebėra, kas dar gyvena betoninėse gatvėse ..
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą