neturiu ką veikt , palaimingai skiedžiu .
O iš tikrųjų tai ne, - paišau veido portretus ant skylėto šlapio asfalto ir užuodžiu rudenį. Užuodžiu siela, dvasia ir visa gyvybe. Pajuntu kvapus, tik jam būdingus.
Eilinį kartą prasideda kitas gyvenimas, kiti šypsniai ir kiti garsai.
Kai ateina laikas apsipręsti , ko iš tiesų nori, nors apie tai jau galvojai ištisus mėnesius, pasidaro daug sunkiau, nei spręsti iš karto. Maniau, kad pasiilgau rudens, ir dabar nežinau, tikriausiai tai tiesa, tačiau palikti vasaros žiedus ir laisvę man sunkiau, nei būdavo anksčiau. O gal aš tiesiog koncentruojuosi ties kitais dalykais, nei kiti.
- Tu niekada nieko nepastebi.
- Prieštarauju.
- Kodėl?
- Nes aš nepastebiu to, ką mato visi, tačiau niekada nepražiopsoju to, ką galiu pamatyti aš vienintelė.
Aš linkiu visiems laimės.
Tuo tarpu ir sau.
Gero paskutinio savaitgalio ,
Mergaitė
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą