Sąžinės balsas.

Buvo gerai ? Taip, teisingai. Vienintelis dalykas, kurį tau, brangioji, reikia suprasti yra tai, kad jis nėra vienintelis. Pažiūrėk į jį, nagi drąsiau, pažiūrėk. Negi tau reikia tokio? Tokio, kuris žavėtųsi tomis kekšėmis? Taip, buvo gerai. Bet tai praeitis, ir galbūt (o gal net visai negalbūt?) Tavęs laukia daug geresnis, kuris Tavęs neišduos, mylės, gerbs ir supras. Pažiūrėk į jį. Tai tik Tavo praeities iliuzija. Tavo gyvenime jo turi nebelikti, jis praeity jau atliko savo darbą (pažiūrėk, į ką pavirtai!). O dabar Tavęs turi laukti šviesi ateitis, ir tikra meilė, be pykčių, išdavysčių, melo. Ten nebus jokių kalių ir jokių netikslumų. Dabar jis paprasčiausiai nieko nevertas. Sakai, patinka jo akys. Sakai, patinka jo akys? Sakai negali be jo gyventi? Bet juk gyveni. Ir ką? Tikėk ateitim, o ne praeitim (na ir kas, kad su likučiais). Jis turi būti išbrauktas iš Tavo gyvenimo, kaip jis Tave išbraukė iš savojo. Sakai, žlugdo prisiminimai? O kaip pažadai, kad tikėsi ateitim, kad praeitis nieko nereiškia? Aha, liepi užsičiaupti ir aiškini, kad nieko nesuprantu. Dar ir kaip suprantu, juk aš esu Tu, o Tu esi aš. Mes vienas asmuo. Gerai, paklausyk. Aš tik noriu Tau padėti. Ko Tu į jį taip žiūri? Juk jis jau seniai nebemato tikrojo žvilgsnio, jau seniai pamiršo Tave. Taip, tai žiauru. Bet jis juk nevertas. Kvailute, negi vėl kartoji, kad jo šypsena nuostabi? Bet argi Tu nežinai, kad ji niekada nėra skirta tik vienai? Tu jį myli? Bet jis nemyli Tavęs. O gal niekada ir nemylėjo? Purtai galvą? O kas Tau sakė, kad tai buvo tikra? Tau taip jaustis patiko pirmą kart gyvenime. O jau Tu, leisk paklausti, jam kelinta? Na, nenulenk galvos. Tu dėl to nekalta, ramiau. Nori jį pamiršti? Tai kodėl tada sau nepadedi? Tu verki, Tu liūdi kai matai jį flirtuojantį su kitomis. Bet ar ne geriau būtų praeitį iškeisti į naują ateitį ir viską pamiršti? Štai jis, žvilgtelėjo į Tave. Be jausmų, jokių ženklų, nieko. Ar dar nepavargai dėl jo kovoti? Juk jis išskirtinis tik Tau, tik Tau vienai. Pati tai įsikalbėjai. Juk žinai, kad esi pakankamai stipri įsikalbėti viską atvirkštine tvarka. Štai, šypsaisi langui ir nežinai, dėl ko gyveni. Tu tik susikaupk, ir aš tikiu, kad viskas praeis. Jis niekas. O Tu viskas, ir neatvirkščiai... Juk visus Tu gali nugalėti, ir aš tikiu, kad jis neišimtis. Svarbiausia tikėk. Tikėk. Tikėk. Juk aš su Tavim...