šitaip sėdėdama tamsioje virtuvėje ir žvelgianti į keista tvankuma aplipusį ežerą jaučiuosi kaip didžiausia egoistė
Gal šiąnakt pavyks užčiuopti kažką nenusakomo
x o gal y


dienos keliauja mažais žingsniukais
kaip ir pirštai per šimtą kartų išlytėtas raides
tačiau jas saugo tavo kvapas ir mano plaukai
kai užmiegu su taure vyno rankoje


Ir tokiais rytais
aprasoja net blakstienos
net balsas, šnabždantis

nenusigąsk, tai aš
nenusigąsk, tai aš