ir koks keistas vakaras. dievaži.
kai tave išmeta iš širdies, kurioje norėjai būti, akys žiūri ten, kur kelias veda.
Ir šiandien beprotiškai norėčiau kalbėti kreipiniais. Kiekvienam po sakinį, puslapį.
Kalbėti. Kalbėti. Kalbėti. Kalbėti
tiek susikaupė. visko. gero ir blogo.
(ir kažkodėl
tik jis, atsirėmęs į medį ir skandinantis mano kojas po lapais -- klauso, tyli, šypsos, geria kavą ir retkarčiais juokiasi.
ir tik jis skaito visus mano eilėraščius, kažin kodėl kažin kodėl)
---
ir kartais taip pasiilgstu to juoko. to jausmo atsišaukimo. kai žinai, kad jauti ne vienas.
bet aš tarsi už sienos. kurią jau pavargau gręžti.
ant sienos parašyta : tebūnie. gyvensi. kada nors. ir be to žėrėjimo. ir be tos laimės. gerai. gal kaip nors. susitaikyk susitaikyk susitaikyk.. jau? ne. jau? ne. jau? atsiknisk
kad ir kaip tavęs bebūčiau pasiilgus.
kad ir kaip tavęs norėčiau.
tu-siena.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą