Sudegint visas filosofijas
Visas knygas
Nes nieko jos dar
Žmonijai nedavė


pradėti dieną savimi (galbūt jau paskutinį kartą)
užbaigti - kažkuo kitu, kas vėpso pro stiklą ir apsimeta daug artimesniu gyvenimui nei yra iš tiesų

skaityti neįmanomus eilėraščius, tokius tikslius, kad prisilietus prie eilutės, rodos, suvirpa visas kūnas, ir vėl, Naktie, aš Tau noriu parašyti. Tomis tuštybės sekundėmis, kai mane vėl p a l i e k a visi tie --
(bet žiū, pati man parašei, vajė...)


ir kažin dabar jau pamačius viską atvirai savom akim ar ko benoriu.
Ar grįžimų, ar išėjimų, man jau --
(kai išsiaiškinau su savimi)

kai visas skausmas išauga su plaukais
kai visą tą skausmą peiliu vis vien Kitas kada nors nurėš
(net jei žinos, kad ir pats bus Nurėžtas)
man .jau.


, - ir paskui jis švelniai nusišypsojęs taria, jog pasigedo mano rankos autobuse.

Na, kur gi ne.


p.s. 21:25:54 Zylė: Debussy
[21:26:02] Zylė: he is taking our souls to heaven