2011 m. rugpjūčio 3 d.

niekaip nesuprantu, kas mane kai kuriais kartais priverčia ištarti kai kuriuos žodžius.
Pažvelgus į save iš šono ilgai nuoširdžiai juokiuosi.
Naivumui, kvailumui ir vaikiškui nuoširdumui ribų nėra.


Aiškiau jau nebūna.
Aš supratau, o jūs?



m. A.

Komentarų nėra:

Rašyti komentarą