Aušra: man nepatiko, nes aš tave pažįstu.

Nuskambėjo taip genialiai, (gal buvo kalta dailės pamokos atmosfera?) kad net trumpam užgniaužė kvapą. Saldu, saldu. Ir aš žinau, kad Tu truputį šypsojais. Ir ačiū už kakavos dėžutę. Ji tokia miela, laikysiu ten sausainius (ir kartais kakavą).

Nugalėjom senas baimes, prieš akis naujos, bet jaučiamės šiek tiek užtikrinčiau.

- O kas bus, jei tai dings?
- Aš prarasiu viską...
- Tu negali prarasti to, ko niekada neturėjai.

Naujienos? H. Murakami "Avies medžioklė". Kikenau, kikenau ir kikensiu. Aplankė kažkoks keistas jausmas, kad tas vyras moka kalbėti apie labai intymius dalykus lengvai ir prieinamai.
Man patiko.

Atostogos baigėsi, ant stalo pradeda rūšiuotis puodeliai. Tai, kaip visada tereiškia, kad grįžau namo, ir vėl visa galva pasinėriau į fiziką. Seni geri (ar nelabai) draugai visada sugrįžta.
Atrodo, jiems visai nusispjaut, kad jų niekas nelaukia.

Penktadienį - į pirmąją lotynų kalbos pamoką.

Sėkmės grįžusiems.

M. A.