2011 m. sausio 12 d.
Manyje bunda patriotiškumas. Nedaug jo, mažai. Bet tiek, kad akys ašarom paplūsta, girdint visus tuos žodžius, kurie skatina galvoti, kur mes gyvenam, žiūrint vaizdus, jaučiant spaudimą, kurį Lietuva patyrė prieš dvidešimt metų. Pagarba Jums, žmonės, kurie kovojot už tai, ką dabar turim - daugiau pasakyti negaliu, bet žinau, kad jei galėčiau, tikrai mielai pasielgčiau taip pat - šaldama stovėčiau prie televizijos bokšto, ir neleisčiau svetimiems įsiveržti ten, kur mūsų žemė ir namai. Ačiū už laisvę, draugai.
Užsisakykite:
Rašyti komentarus (Atom)
Keista, bet man taip pat pirmą kartą per visą mano neilgą gyvenimėlį sausio 13-ąją žiūrint filmą per istorijos pamoką, taip už širdies griebė visi tie vaizdai. Prabilo patriotiškumo balsas manoje galvoje ir širdyje.
AtsakytiPanaikintiŠiaip, susimąstau, kad žmonės tikrai kovojo ne dėl tokios Lietuvos, kurioje dabar betvarkė, korupcija ir neteisybė, ir pasidaro taip gaila jų paaukotų gyvybių, kurios anuomet reiškė daug, o dabar praranda tikrąją vertę.
Visiškai pritariu. Many jau ne pirmą kartą, kai ateina sausio trylikta, kažkas pabunda. O labiausiai skauda, kai žiūrint kokią informacinę laidą žmonių paklausia, ar jie taip elgtųsi ir dabar. Visi jau pamiršę , kas tas tikrasis vieningumas , ir kažin, ar betiki Laisve...
AtsakytiPanaikinti