raudonos lūpos ir paukščiai, kurių nematėm. o gal ?

Juoda ar balta ? Balta. O kas mes - tik vieniši angelai Vilniaus sereikiškių parke. Visi balti, ir visi po vieną blizgam naktim.
Tamsu. Kelias po dangum. Nevaržomas šaltis, ir nuostabus jausmas. Taip , čia tas, kurio žodžiais neapsakysi. Katedros balsai, laiškas rankose. Slaptas, ir toks intymus, kad užgniaužia kvapą savo pirmais žodžiais. Eh , mano meile , kaip gerai , kad Tu esi Čia. Jau buvau Pasiilgus
Nežinau už ką labiausiai vertėtų dėkot. Gal už tuos laimingus įkvėpimus šaltyje, besišypsančias akis ir ledą po kojom? Neapsakomai brangu, ir visada širdyje.
Mes žinom, kas yra meilė .. Aš Žinau.



M. A.
( Snieguotas Avinux )