Nusidažę baltai
palenkę galvas
Šypsos spalvos krūmuos
Dėbsi Prisimerkęs dangus
Trupiniai mėlynumo, alyvų
Žvakių, gegučių balsų akys
Senstelėję tapetai ir
Teptukai
Ar tu žmogau,
Palietęs ranką
Gyvybę Justi sugebėtum
Tik!
Išėję metai, laikais, tarpai
Prie mūsų durų prisišlietų
Capt!
Keli garsai, ramybė žodžių
Tvirtos rankos, gėlės, poemos
Ūžt!
Ir viskas vėl trumpam sustingsta.
M. A.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą