radau savo seną eilėraštį.

bet kurią akimirką aš galėčiau apsisukti
Nueiti ten, kur niekas eiti neprašė
Nes galbūt tai mano kelias, kelias,
Vedantis širdin

Vėl rašau Tau laišką tyliai
Tik širdis iš skausmo byra
Tu liepi man pasitraukti
O aš dar nesugebu ištarti nei žodžio
Negaliu dar Tau pasipriešinti

Tu nepažinai manęs vos gimus
Nekvietei manęs arbatos
Tik tylėjai ir juokeisi
Net neleidai priartėti

Iš tiesų gal jau gana
Gal per daug viskas stiklu išberta buvo..


Nes kiekvienas turi išmokti lipti laiptais be garso pats.


M. A.