lygiai prieš metus pirmą kartą pasibučiavau prancūziškai
Ir visgi skaudu , kai kažkas keičiasi .
Kiek ašarų išlieta . Kiek visko naujo . Kiek džiaugsmo , laimės . Kiek naujų žinių . Kiek visko , tik dėl to, kad buvom kartu .
Tu esi , ir šito gana.
Visai neseniai daviau jam paklausyti t o s dainos. Tos tikrosios mūsų dainos, ir jis pasakė:
- Taip, ji puiki. Bet Tu dainuodavai gražiau ..
Ir tada viskas trumpam susilieja, nes prisimeni tas ilgas naktis, pokalbius iki paryčių, juoką, žvakes, viską kas pakeldavo iki debesų, ir nunešdavo tolyn į žemės gilumą .
Tas tikėjimas, kad visa tai atsitinka vienintelį kartą, tik dabar ir tik tau - yra nuostabus. Ir aš nežinau, ar tai buvo meilė, tačiau tikrai pasiilgau to jausmo, kuris šildo ir leidžia skraidyti. Nes viskas taip neatrasta. Nepažinta . Juk tikrai būdavo kartais " viskas kaip į sieną " . tada norėdavos rėkt , nes Dėl Dievo Jis Nepasakambino. Dabar tai prisiminus juokinga. Tiek klaidų , ir visiškai nesigailiu .
Tas žvilgsnis
Tas žvilgsnis
Tie laiškai
Tie piešiniai
Tu , mano meile. Buvai nuostabus.
Ir nors vieną dieną viskas baigėsi , aš esu tokia laiminga . Ir kai man liūdna, pasižiūriu į Tavo piešinius. Ir žinau, kad kai Tau liūdna, Tu pasižiūri į mano laišką , atspausdintą Cukruje, kuris buvo skirtas Tau , ir šypsais.
Daug kas man sakė - nebrisk į Tą pačią balą du kartus , bet aš nesigailiu net ir dėlto, kad ten įlindau, ir gal net stipriau ne pirmąjį kartą . Nors ir praradau dar vienerius metus naujų meilių ir pažinčių . Tačiau
Ir kažkodėl man noris apie tai kalbėti. Gal todėl, kad aš Tave atradau , nes nebuvai išskirtinis . Buvai kvailas, gražus ir nepatyręs. Skirias Tavo siluetai esamieji , būtieji ir praeitieji . Mano dėka, mano dėka.
Atsimenu tas žvaigdžėtas naktis. Atsimenu pasakas prieš miegą. Tas saldžias akimirkas, kai būdavom kartu . Tuos pirmuosius prisilietimus .
Ir matyt , nepamiršiu .
Ačiū .
M. A.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą