nubrozdintu gyvenimu. mano meilei .

Rašau aš paskutinį laišką Tau. Daugiau neparašysiu , nes mintys bus tokios susiliejusios ir neaiškios . Tiesiog nesugebėsiu .
Vieni dalykai neturi pradžios , kiti pabaigos. Vieni turi tik pradžios pabaigą, kiti pabaigą su pradžia.
Norėjau Tau šiek tiek padovanoti : paguodą. supratingumą. apkabinimus .
Mane dažnai trikdydavo jausmai, kurių aš nesuprasdavau. O aiškintis jų, pasirodo, ir nereikia. Nes visas gyvenimas tarsi viena lygtis.
Kodėl man atrodo, kad viskas rimta ? Girdžiu Tavo balsą galvoje. " viskas ir yra rimta " .
Ir pažįstu Tave tiek, kiek pati man savęs parodei . Rašau nebijodama, nors aiškiai šalia savęs girdžiu prieštaraujantį balsą. " nedaryk to. nedaryk. ji supyks. šoks. verks (birutės balsas pasamonėje "svajok kad aš verkčiau dėl tavęs"). ir viskas viskas bus tikra. " Bet Juk vis tiek viskas baigta. Tikrai baigta.
Taigi , kiek pati man savęs parodei. Tavyje pamačiau kažką gyvo. Gyvo, kas priverčia suklusti. Atsisukti. Ištiesti ranką.
Tačiau Tu neleidai. Dėl to viskas ir baigėsi. Nes Tavo pasaulis turi būti Tavo pasaulis. Vėl mintys . " egocentrikai apie kitus nešneka " .
Matyt man teks susitaikyti ,kad aš nesu egocentrikė. Bandžiau Tau padėti. Tau juk irgi reikia tokių žmonių . " nieko man nereikia. viską padarysiu PATI "
Tačiau kažkada Tu suklupsi. Ša. Nesakyk, kad Tu Tobula. visi suklumpa. Kad ir gavę iš solfedžio devynis. Tu prisiminsi mane. Ir nežinau, ar žinosi , kad aš esu Tavo. Tavo, iki pirštų galiukų. Atsakinga už save, tačiau vertinu ištikimybę. Be galo . Nes niekada nepamirštu to, kas buvo, niekada. Nes jei kažkada , dalį sekundės Tu man padėjai, aš pasiruošusi padėti visą gyvenimą. Tiesiog norėjau kad žinotum. Suprastum. Nors ir netikėtum.
Sakai, jog daug kas Tau nepatinka. Nepatinku aš . Nori pasakysiu dar vieną paslaptį ? Išgirdau Tave nors Tu neprabilai . Seniai jau Tave girdėjau. Bijojau prieiti.
O pasirodo , štai kas Tu esi .
Žinai, kas keisčiausia ? Kad tapau atspari bent mažai dalelei blogio. Užgrūdinai mane savo ledu. Savo akimis. Savo žodžiais. Ir už tai galiu labai padėkoti. Tikriausiai labiausiai už tai. Kad pasakei, kiek ši žemė turi akių . Nežinau ,ar kartojuosi, sakydama, kad parodei man,kokių būna žmonių.
Nesupyk. tai buvo komplimentas.

Mane lanko nuojauta, kad po dvidešimties metų mes susitiksim , kartu valgysim ledus ir viskas bus gerai .
Nes mes jėga. (Kaipgalėjaipamiršti)


myliu.

gv (visada.amžinai.)


p.s.

tu gal nežinojai

bet yra toks žmogus kurio Tu visiškai nepažįsti

Manau Tu netiki, bet jis man pats tai sakė

Perskaičiau dar kart tai veidrodyje iš jo akių

Įsiklausiau į jo bereikšmes mintis ir išgirdau:

tiesa.

Tu nežinai kaip jam Tu rūpi

Nei kaip akis jam naktimis griaužia ašaros

Nei kaip jį skaudina Tavo žodžiai neturintys noro būt jam ištarti

Jis žino, kad kada nors Tu jį pamirši

Nes jis Tau nerūpi

Jis dar žino ką reiškia skausmas

Kai jo kūną užvaldo kažkas

Jis tik klausia Tavęs, savo švelniomis raudonomis lūpomis ką jauti

Bet jo ausis tikro myliu niekada neišgirs.

Nei iš Tavęs, nei rodos, iš kitų.

Nes tas žmogus nemylimas, bet myli Tave.

Tiesa.

Vis dar nežinai kas jis

Tas paprastas žmogus

Tu negirdi jo rėkiančių praplaukiančių minčių

Tu nematai jo žvilgsnio

Nematai jo žibančių akių

Nejau Tu ne tas žmogus kurio jis laukė mylėjo iš visos širdies?

Nejau tikrai mylėt nemoki ?

bet esi mylimas.Tuom Tu viršesnis už jį.