mano kojos basos.

Taip tyliai. tyliai. tyliai. tyliai.
Net negirdi niekas
Tu užmerki akis,
Ir junti alsavimą.
Tokį tolimą - gal jis ne Tavo ?
Ištiesi ranką į tuštumą
Suklūsti. Amžinas juokas ..
Skamba.
Taip tyliai. tyliai. tyliai. tyliai.
Net negirdi niekas..


Tas apsiblausęs žvilgsnis. Skaičių metamorfozės girgžant šviesai. Iki galo, bet ne rimtai.
Kuriu eiles. Eglės šakos virpa už lango. Ta vieniša kregždė danguje.
Knyga. Jau beveik baigta. Truputis. Dar truputis skrydžio. Kad užsimerktum . Ir .. nebepabustum?

Atšala raidės. Krenta balta spalva. Iš grubiai atsivėrusio dangaus.
Mus aplankė.
Ir prisiminė . Plazdant.

M. A.

(Pažvelk į mane, mano kojos basos. Pažvelk į mane, mano kojos basos. Lūpos tyliai sudėtos…
Bet jei nori tave palydėsiu truputi. Ant tuščio asfalto krentant šešėliams… Krentant
šešėliams, tave palydėsiu..)