american idiot.

Viduje verdu. Dar niekas nematavo mano temperatūros, kai supykstu. (tyla)
Aplinkui viskas dega. Tarsi tame žaidime : jei laiku nenusiųsi kažko, kas viską sutvarkytų , liks tik senas nuodegulys. Tačiau jei esu aš viena, o dega išorė, gyvenimas, meilė , neapykanta, viskas vienu metu - tada nesinori nieko gesinti.
Tačiau ką reiškia suvokimas, kad nieko negalima pradėti iš naujo? Žiūrint į debesis nusprendžiau, jog gyvenam vieną kartą. Ir kas mums pasakė, kaip tai reikia daryti ? Kas mus mokė, kaip išlaikant lygsvarą pereiti per ugnį ir vandenį? Kas mums kantriai aiškino ir suteikė antrą progą ? kodėl.kodėl.
- Man atrodo, užkibai ant savęs . - šiandien man pasakė mokytoja.
Papasakojau jai viską. Viską, kas mane neramino, viską, ką norėjau pasakyti, viską, ko nesuprato mama. Ir supratau, kad ji teisi : savęs stipriai nežalosiu , jei elgsiuos taip, kaip turiu elgtis, kad išgyvenčiau . Neatsižvelgsiu į širdį ir eisiu tuo keliu, kuriuo kiti tikisi , kad eisiu.
- Tai lengva, iš išorės. Tačiau jei patyrinėsim vidų ? - uždaviau tą klausimą dar kartą ir sulaukiau tik atodūsio ir gilaus gūžtelėjimo . Iš akių mačiau, kad ji manim tiki . Tu stipri, - tepasakė. - Esi stipri šiais žodžiais kaip niekad.
Man skaudėjo. Man labai skaudėjo. Skauda kiekvieną dieną ? Pati kartinuosi sau gyvenimą, tačiau juk taip reikia. Nes esu iš tų žmonių, kurie egzistuoja ir yra pripažįstami nuo pat gimimo. Su savo norais, siekiais ir tikslais. Galiu daryti bet ką , - tokia mintis tvinksi mano galvoje lyg pasiutusi. Man tai leidžiama. Tik dabar tai supratau. Galiu elgtis taip, kaip man patinka. Eiti, kur noriu . Svarbu nepažeisti tos vienintelės taisyklės. Visada išsiskirk ir turėk vilties siūlą bet kuriuo atveju.
Tie balsai. Kai užsimerkiu, jie šnibžda, taria, kviečia, pasakinėja, liepia užsičiaupti. Tačiau tai tik priemaišos. Pasakysiu paslaptį - jos man dar niekada nepadėjo .
Kažkodėl blogiausiais ir sunkiausiais momentais man atrodo, kad galiu viską. Ir aš bandau daryti taip, kaip jūs sakot. Nusišypsoti, kai verkiu . Tylėti, kai labiausiai noriu kalbėti.
Bet .. Aš žinau jūsų tikslą. Jums buvo beveik pavykę. Tačiau dabar neišdegs .. Nes viskas ir taip liepsnoja , o gesintuvą turiu vienintelį.
Užgesinsiu save.

O man tai net nerūpi . Man nerūpi tie, kuriems nerūpiu aš. Ir taip bus visada
Suprantamas melas, o už jo.. Nesuprantama tiesa.
Mano knygoje, visatos knygoje , knygoje, kuri kažkam apvers gyvenimą bus visko .
" kartais viskas baigiasi labai greitai. Arba tai, kas iš pradžių atrodo reikšminga, gali labai greitai nublankti " . Tiesą sakant, taip ir atsitiko - nemeluosiu . Po truputėlį , mažučiais žingsneliais pradedu šarvuotis nepalaužiama kantrybe . Kantrybe gyventi. Kantrybe mokytis. Kantrybe gauti.
Ir šiandien , man pavyko padaryti tai, ko siekiau tris metus. Išnykau . Išškridau . Pati savimi netikėjau. Atsijungiau. Kelias sekundes negalvojau. Apie nieką. Nieką. nieką. aš tai padariau .

Siaubingas galvos skausmas , ir poezija pamačiusi kiekvieną vandens lašą.
Štai taip.
Nežinau, ar man palengvėjo .
Bet bent žinau, ko noriu .

Gyvenkit toliau .

M. A.

p.s.
kartais taip noris šaukt
Ir šaut į padangę lyg viesulą vestum
Kaukiu tyliai ir šildaus
Nes kas jei ne Tu mane gyveniman grąžins ?

Sušlamėjo girios
Atrodo niekas nepasikeitė
Tik Tu pradingai ir pamiršai
Ką veikei, kodėl man patikai

Ir tada . Ir tada !
Kada visa tai baisgis ?
ggg sako : rytoj praeis.
o jei nepraeis ?!