Per dieną kartais prigalvoju tūkstančius minčių , ir tokių gerų, prasmingų minčių. Bet jau nebenustembu, kai atidarius šį puslapį jos visos išgaruoja - nulekia savais keliais, pakeičia temperatūrą.
Tiesą sakant, jau dėl niekuo nebe nustembu. Net jei biologijos vadovėlyje parašyta, kad drambliai vieni iš protingiausių gyvūnų (o juk iš tiesų parašyta).
Tiesiog kai pražliumbi dvi naktis iš eilės TADA TAI JAU viskas gerai, nes viskas taip automatiškai išsitrina. Nes MIRŠTI..
.. Ir patenki į Rojų. Vis dar skauda, nes negali savęs atsieti nuo praeito gyvenimo. Tačiau pasiklausus naujų draugų, Šypsenos ir Džiaugsmo (jo dar nespėjau pažinti, jis labai neturi laiko)paaiškėja, kad viskas susitvarkys, visiems taip būna.
Saulė, ir apskritai, viskas Rojuje yra taip pat, tik nebėra skausmo. Čia visi atsipalaidavę, ir nervinasi tik dėl matematikos kontrolinių svajonių mokykloje. Jokių upių lovose, jokių raudonų akių - NIEKO. Viskas čia yra gerai.
Tačiau kaip minėjau, dar kartais sugrįžtu. Kadangi miriau taip skaudžiai , todėl Rojuje visa tai reikia išpurtyt iki pirštų galiukų.
O vakar pas mus atėjo dar didesnė naujokė nei aš - LAIMĖ. Ji pabuvo tik trumpam, nes dar nespėjo išsikrauti daiktų, nes sakė, kad sugrįš.
Ir dabar mes laisvai leidžiam laiką senamiestyje vakarais su Šypsena ir Džiaugsmu. Ir mums GERA , Rojuje - savo Rojuje.
Ir net klausimas iškilo : jei negali ramiai praeiti pro senamiestį vakare neužkalbinta, ar turi kažką patrauklaus?

mes gyvenam gerai.
ROJUJE , savo ROJUJE.

Myliu, kviečiu į svečius.
M.A.