Mucias Gracias. Duše apninka geros mintys, kurių neišeina aprašyt

Kažkodėl visos geros idėjos apninka duše, o išnyksta būtent rašant naują pranešimą, laišką, dienoraštį ar kažką panašaus. Reikia dažniau praustis, kad geros idėjos apniktų , ir laukti, kol bus išrastos tokios technologijos, kad maudytis galima būtų rašant, skaitant , valgant, ir dar balaižin ką darant. : )
Ot, maloniosios dienos dalys ir lieka mintyse, jei būna paskutinės rašant šį dienoraštį.. Ir tada nebeprisimeni tų akimirkų, kai norėjos sudraskyt stalus ir suplėšyt kėdes. Būna, būna..
Sako, viskam savas laikas. Gerai, tada per istoriją aš mokysiuosi matematiką , (mano laikas) o per matematiką ieškosiu Buenos Airių politiniame žemėlapyje (savas laikas). Ką ir norėčiau daryt. Dabar šurlum burlum , viską kaip pokerio kortas, imt ir nušveist nuo stalo, o paskui staigiai pakelt, viską sumaišius. Būna..
Sugniaužt savy jausmus ir išlaikyt ore ne taip lengva kaip atrodo. Aš savęs valdyti dar nemoku, o Aušra jau tikriausiai visą savo gyvenimą lygis. (juodas pavydas)
Beje, Martynas Ave Maria tikrai labai gražiai padainavo.
Ir visiems durniams dantys tegul nuo kumščio stiprumo mano išbarška.
( įdomu, ar Monika bus teisi, ir aš rytoj su jais vėl kalbėsiu ) .

Ir žinot, man patiko, nors informatika galėtų būti lengvesnė .

Adios, iki Dantukų Fėjoo .

M. A.