Akys limpa, vos tik apie tave pagalvoju. "Jausmus nužudo pilnatis..". Ką gi. Tai ne visai tiesa.
Pradedant nuo žuvėdros skrydžio, ir paskendimo vonioje. Saldžių valandų lovoje, ir barbenimų į duris. Tai ne paslaptis.
Skruostai tarsi nudažyti, o akys apsipylusios raudonu skysčiu. Be miego, be jokių manevrų. Nuo septintos ryto, iki.. iki vidurnakčių jėgų. Skauda.
Skirtumas būna. Būna, kai to visai nesinori. Beprotiškoje pasakoje galima sutikti žmogų, kupiną vilčių, svajonių ir perspektyvos. Ten Norisi apkabinti, ir nusišypsoti 2 autobuse. Vykstančiu į aerouostą , ar dar nežinia kur - galbūt ten, kur niekada nepabūsiu. Ne ta stotelė. ne Ta pasaka.
O taip, ačiū už laišką. O taip, aš Tave myliu. Taip beprotiškai stipriai.
Neatodairiškai pavargusi.
O gal tiesiog nesusikoncentravusi,
M.A.
Blo(k,g)uojam.
Visas braškes nuo veido nusivalyk. Kad nebeliktų raudonų žymių, o geriausia, kad jas suvalgytum. Beje pasakos, visada būna tik Tos.
AtsakytiPanaikinti(Super. Antrą kartą mano vardas pavadinime. Pradedu muštis į eteryy.)
Dar minėsiu ir minėsiu, kol tokiais žodžiais šnekėsi. (mm)
AtsakytiPanaikintiBraškės nulaistytos . Nebebėra.