čių

Išsitaškiusi po visas mases ir tūrius, erdvės keliu. esu neišdildomai pasinėrusi į tai, ko netrokšta tokie aktyvūs tinginiai kaip aš : trimestro gerinimąsį , ir gebėjimą mokytis.
tiek praleitos ašaros, tiek besaikis juokas, buvo į naudą. Žinai ką ? Pajutau pavasarį. Tik vieną , vienintelį jo dvelktelėjimą, jei sąžiningai kalbant. Tačiau man to užteko, tik to. Net dėmesio nebetrūksta.
Kartais galima spėt nugriebt tik sakinį iš kur nors, ir užtenka, kad viskas būtų blogai. Kaip nusibodo skaityti knygas. taip ant savęs pykstu. Jos tookios įdomios.
Apskritai, man visada patikdavo sugalvoti labai daug ir įdomaus, o parašyti apie nieką, kaip visuomet. Jei neskaudėtų rankos, tai tada pradėčiau rašyti savo mintis. Ir kai būsiu aštuonesdešimtmetė senutė, tai galėsiu džiaugtis savim. Nors kada nors!
Įdomu, kaip man nebaisu buvo vienai dešimtą vakaro namo eiti. Paskui miegodama susapnavau košmarą, būtent apie tuos šaligatvius ir pareigūną, einantį priekyje manęs. O jei jis mane saugotų ? Gerai, kad sapne buvau su mama. Labai baisu buvo, vieškeliu einant.
Balos istorija. Pliūpsi sau, kol aš negailestingai į ją iššoku, ir nusišypsau. Tada sukrūpčioju, ir bėgu link namų , pamačiusi iš po medžio tyliai išslenkantį siluetą.
O, kad jūs žinotumėte, kaip man REIKIA pavasario!
Jei tik ne mano gimtadienis.. Labai jau laukčiau. Mama sako, kad tai banalu [sakyti, kad nelaukiu gimtadienio]. Bet negi reikia meluoti ? Kaip sename gerame posakyje : kam dar išradinėti kitą abėcėlę , jei ji jau išrasta? Net nesiruošiu.
Man patinka seni ir geri posakiai. Ir dar ypač tokie, kurių niekas niekada nesupranta. Žinoma, dažniausiai juos vartoju aš. Pavyzdžiui, "šiandieną prietaisų skydelyje balta". Man tai taip suprantama ir aišku. Gaila, kad tik man. Džiugu, kad turiu Aušrą, kuri kartais irgi supranta. Nors kas nors.
Kaip norėčiau pamatyti gandrą, ar bent patupėti jo lizde. Gal dar kartą ? Man net dėmesio nebereikia.

Noriu išmokti groti gitara .
Bam, bam, bam, bam.


M . A .