Aušrai.

Kadangi Aušrelė sakė, kad kai kurie žmonės laukia, kada aš parašysiu, tai todėl aš kaip ir rašau.
Sėdžiu prie Saulelės stalo, klausau muzikos garsų , kuriuos skleidžia jos rankos, arba kitaip tariant, už natų pasislėpęs elektrinis pianinas, ir grožiuosi ypatingu vaizdu pro langą - ne, jūs nesuprantant - toks būna t i k pas Aušrą pro langą, todėl jūs to ir nesįsivaizduosit. Apsilankykit pas ją ^^
Pas Aušrą labai daug gražių dalykų. Pvz., pieštukėliai. Tokie maloniai atrodantys, ir tokie nedvyniški. Visi skirtingi.
Noriu su ruogutėm nuo kalno nučiuožt . Dar šiais metais, šiaip, nečiuožiau. O Aušra sako, kad ne. Jūs ją pabarkit.
Ir dar , artimiausioj ateity iškiškit galvą pro langą, ir paragaukit sniego. Tegul ištirpsta ant liežuvio galiuko. Neapsakomai malonu.
Ir neklausyk Gabalio "Lopšinės" prieš miegą, jei dar nenorit nulūžt . Migdo kai reikalas. Aišku, tinka ir atvirkštinis variantas.
Pasaulyje egzistuoja dar viena nuostabi knyga apie meilę - tuo Aušra man leido įsitikinti šiandieną maždaug apie.. dešimtą ryto. Taip gražiai ten viskas. Apie Georgą ir Gloriją. O jūs būtinai paskaitykit. (:
Ak, tiesa.
Tie, kurie nemoka piešti briedžiuko, tegul nesirodo.
'
'Su meile,
M . A .

p.s. Last Cristmas, I give you my heart..