Ir vėl Kalėdos užklupo mane nepasirengusią. Visiškai. Net dabar, kai tuoj sėsime prie kūčių stalo, niekaip negaliu patikėti, kad ta šventė, kurios laukiau visus metus , atėjo. Atrodė, dar taip toli.. Beprotiškai toli. Bet .
Tėtis vakar paklausė , ką parašiau laiške Kalėdų Seneliui. Atsakiau, kad paprašiau daug šypsenų, saulės, žalios žolės. Ir iPod'o. Jis nustebo. Šyptelėjo.
O kodėl maži vaikai abejoja Kalėdų seneliu ? Kas jiems suteikia abejonių ? Didesni vaikai pasako, kad Kalėdų senelio nėra ? Paklausiu pusseserės. Ji tikrai žinos, nes dabar kaip tik, prie mano akių svarsto, tikėti ar netikėti. Pasakiau jai, kad visi, kurie netiki, yra durniai, nes Kalėdų senelis yra. Ir tai tiesa, šventai tuo tikiu. Juk jei tėvai iš ryto neatsikėlia, tai tikrai nesikels naktį. Pf. Aišku, kad Kalėdų senelis yra. Jokių abejonių. Atskrenda su elnyčiais (nors Rudolfo aš nemėgstu. Jis negeras.) ir palieka geriems vaikyčiams dovanų. Kad tikėtų. (sun)
O pas mus , šviesos nėra, prie kūčių stalo. Tik smilkalų tylus kvapas, ir žvakės rudos švieselės. Džiugina tai mane. Nemėgstu aš šviesos. Niekaip negaliu priprasti. Praeitame gyvenime aš tikriausiai akla buvau. (?/!)
Tupiu visą dieną prie židinio. Ne taip lengva, kaip atrodo, evakuotis iš trisdešimt penkių laipsnių į minus dešimt. Ak, Egiptas.. Pasiilgau visų tų žuvyčių. Draugės buvo.. (h)
Gerų Kalėdų .
Geri buvot ?
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą